Kvepalų gamybos menas prasidėjo senovės Egipte ir Mesopotamijoje, vėliau kvepalai buvo kuriami ir rafinuojami romėnų bei persų. Iš pradžių kvapai naudoti smilkalų pavidalu ir balzamų bei įvairių tepalų taikymu. Na o kvapieji aliejai buvo naudoti kosmetiniams arba medicininiams tikslams per odą. Archeologai Kipre atrado tai, kas, kaip manoma, yra pasaulyje seniausi kvepalai. Kvepalams yra daugiau kaip 4 000 metų, jie buvo atrasti senovinėje parfumerijos gamykloje. Vėliau kvepalai paplito Graikijoje, Romoje ir Islamą išpažįstančiose šalyse. Senovės Romos gyventojai dėl įvairių kvapių mišinių buvo tiesiog pamišę: jais gydė įvairias ligas, kvepino savo augintinius, o savo kūną jais trindavo net tris kartus per dieną. Kvapios maudynės, meilės žaidimai šiame krašte užimdavo didžiąją laisvo laiko dalį.
Kvapų žinovai teigia, kad senovės Persijos dvarų gražuolių išrastus itrus (dar vadinami atarais) reikia vadinti tikraisiais kvepalais, parfumerijos perlais, o šiuolaikiškus kvepalus – kvapiais cheminiais junginiais.
Itrai, priešingai nei šiuolaikiški kvepalai, nėra maišomi – jie išgaunami milžiniškuose molio induose distiliuojant dažnai į jau išdistiliuotą santalų aliejų kvapiąsias įvairių augalų dalis (žiedus, lapus, žieves, šaknis ir kt.). Šis ypatingas procesas trunka nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, jo metu gimdavo ir tebegimsta kvapą gniaužiantys aromatai.
Žodis ,,parfumerija“ (per – per, fumum – dūmai) byloja, kad kaip pirmuosius smilkalus žmonės naudojo aromatingas dervas ir medieną. Smilkalus degino zoroastrių ir Konfucijaus pasekėjų altoriuose, Memfio ir Jeruzalės šventyklose. Graikų eliziumas, krikščionių rojus ir musulmonų ,,septintasis dangus“ , sprendžiant iš aprašymų, nuostabiai kvepia dieviškais kvapais.
Pirmus šiuolaikinius kvepalus sukūrė vengrai. Šie kvepalai buvo pagaminti XXIV a. pabaigoje Vengrijos karalienės Elizabeth įsakymu iš iškvepinto aliejaus, sumaišyto su alkoholio tirpalu, ir buvo žinomi visoje Europoje kaip Vengrijos vanduo. XIV-XV amžiaus Venecijos Respublika savo rankose laikė visą prekybą su Rytais. Turtingosios damos vis dažniau naudodavo aromatingas medžiagas ir kosmetiką.
XVIII amžiuje Vilhelmo Miulenso fabrike Kelne buvo sukurtas vėliau užkariavęs visą pasaulį odekolonas ,,Nr. 4711“. Šis odekolonas patiko Napoleonui Bonapartui, kuris jį nuolat vežiodavo su savimi, pirkdamas iki 60 flakonų per mėnesį.
Imperija skatino parfumerijos produkcijos platų naudojimą. Napoleonas ir jo aplinka buvo pagrindiniais parfumerijos naudotojais.
Anglijoje parfumeriją kasdien pradėjo naudoti tik XVI amžiuje, šalį valdant karalienei Elžbietai. Jos darbo kabinetas buvo pilnas kvapų. Kvepino baldus, rūbus, tapetus. Vėliau šalyje nugalėjo protestantizmas ir beveik iki karalienės Viktorijos (1819–1901m.) valdymo pabaigos stiprūs kvapai Anglijoje buvo laikomi nepadoriais.
XVII amžiuje Prancūzijos pietuose atsirado naujas parfumerijos centras – Graso miestas. XVIII amžiaus pabaigoje XIX pradžioje parfumerijos krautuvėlių vietoje atsirado nedidelės parfumerijos įmonėlės: Liubeno, Ubigano, Gerleno firmos ir kt.
XIX amžiaus pabaigos organinės chemijos pasiekimai leido cheminiu būdų gaminti aromatingas medžiagas. Tai leido parfumerijos gamintojams padidinti kvapų paletę, įtraukiant į ją naujus originalius aromatus. Parfumerijos gamintojaii galėjo kurti naujus gamtoje neesančius fantazijos padiktuotus kvapus. Taip gimė nauja parfumerininko specialybė, XX amžiuje sulaukusi pripažinimo ir šlovės ir atidariusi parfumerijai daugybę įvairių kelių, pasirenkant kūrybos stilių.
Šiuo metu kvepalai – tai viena populiariausių prekių visame pasaulyje. Jie naudojami visose socialiniuose lygmenyse, jų reklamą dažniausiai galima išvysti reklaminiuose stenduose ir informaciniuose šaltiniuose. Tad belieka tik spėlioti apie tolimesnį jų vystymąsi.
Kvapų žinovai teigia, kad senovės Persijos dvarų gražuolių išrastus itrus (dar vadinami atarais) reikia vadinti tikraisiais kvepalais, parfumerijos perlais, o šiuolaikiškus kvepalus – kvapiais cheminiais junginiais.
Itrai, priešingai nei šiuolaikiški kvepalai, nėra maišomi – jie išgaunami milžiniškuose molio induose distiliuojant dažnai į jau išdistiliuotą santalų aliejų kvapiąsias įvairių augalų dalis (žiedus, lapus, žieves, šaknis ir kt.). Šis ypatingas procesas trunka nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, jo metu gimdavo ir tebegimsta kvapą gniaužiantys aromatai.
Pirmus šiuolaikinius kvepalus sukūrė vengrai. Šie kvepalai buvo pagaminti XXIV a. pabaigoje Vengrijos karalienės Elizabeth įsakymu iš iškvepinto aliejaus, sumaišyto su alkoholio tirpalu, ir buvo žinomi visoje Europoje kaip Vengrijos vanduo. XIV-XV amžiaus Venecijos Respublika savo rankose laikė visą prekybą su Rytais. Turtingosios damos vis dažniau naudodavo aromatingas medžiagas ir kosmetiką.
XVIII amžiuje Vilhelmo Miulenso fabrike Kelne buvo sukurtas vėliau užkariavęs visą pasaulį odekolonas ,,Nr. 4711“. Šis odekolonas patiko Napoleonui Bonapartui, kuris jį nuolat vežiodavo su savimi, pirkdamas iki 60 flakonų per mėnesį.
Imperija skatino parfumerijos produkcijos platų naudojimą. Napoleonas ir jo aplinka buvo pagrindiniais parfumerijos naudotojais.
Anglijoje parfumeriją kasdien pradėjo naudoti tik XVI amžiuje, šalį valdant karalienei Elžbietai. Jos darbo kabinetas buvo pilnas kvapų. Kvepino baldus, rūbus, tapetus. Vėliau šalyje nugalėjo protestantizmas ir beveik iki karalienės Viktorijos (1819–1901m.) valdymo pabaigos stiprūs kvapai Anglijoje buvo laikomi nepadoriais.
XVII amžiuje Prancūzijos pietuose atsirado naujas parfumerijos centras – Graso miestas. XVIII amžiaus pabaigoje XIX pradžioje parfumerijos krautuvėlių vietoje atsirado nedidelės parfumerijos įmonėlės: Liubeno, Ubigano, Gerleno firmos ir kt.
XIX amžiaus pabaigos organinės chemijos pasiekimai leido cheminiu būdų gaminti aromatingas medžiagas. Tai leido parfumerijos gamintojams padidinti kvapų paletę, įtraukiant į ją naujus originalius aromatus. Parfumerijos gamintojaii galėjo kurti naujus gamtoje neesančius fantazijos padiktuotus kvapus. Taip gimė nauja parfumerininko specialybė, XX amžiuje sulaukusi pripažinimo ir šlovės ir atidariusi parfumerijai daugybę įvairių kelių, pasirenkant kūrybos stilių.
Šiuo metu kvepalai – tai viena populiariausių prekių visame pasaulyje. Jie naudojami visose socialiniuose lygmenyse, jų reklamą dažniausiai galima išvysti reklaminiuose stenduose ir informaciniuose šaltiniuose. Tad belieka tik spėlioti apie tolimesnį jų vystymąsi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą